visu

hogwarts houses as latin phrases
  • because i can
  • gryffindor: aut viam inveniam aut faciam (i will either find a way or make one)
  • slytherin: pedes in terra ad sidera visus (feet on the ground, eyes on the sky)
  • ravenclaw: timendi causa nescire est (ignorance is the cause of fear)
  • hufflepuff: ex nihilo nihil fit (nothing comes from nothing)

miserabile-visu  asked:

If you're still taking requests, we've seen some of the Things from the Outer Realms but who is it that worships them?

There are none as graced,

of human race, 

than that most loathed and cursed Cult of Snake.

Keepers of the Serpent,

The Great Cursed God of Rebirth!

Few the humans that remain and remember true the ways of the Ancients,

but this abhorrent and perverse religion prevails,

deep in the depths of the Earth,

Still cursing the names of the Dim Ones,

And scarring their bodies with weird sciences,

in the name of the Serpent.

Lietuviškas tumbleris

Tiesiog listas praktikuojančių lietuvių:

* @lietuviski-memai
* @popcorngirl4877
* @kambariotemperaturoje
* @anakseptabalas
* @ogaltaipirbuvo
* @mokausi
* @myownfuckingfeelings
* @detales
* @liukajudenkova
* @eiktusau
* @bluerokis
* @miestokaukas
* @kormokodranas
* @geriaujaupatyletum
* @pikuolis 
* @imi-ir-nupaisai
* @laukineroze
* @sausipusryciai
* @okasman
* @ne-visi-angelai-turi-sparnus
* @televizorius
* @nezinaukamsitasblogas
* @buldozeriai
* @kamrupi
* @laiminga-karve
* @dramatiska
* @spalvotalituanija
* @vidurnaktis
* @vakuumas
* @tiredofevil
* @absurdiskas-brutalus-avangardas
* @official-lithuania
* @antbaltusokes
* @draugai
* @komentarai
* @iimolly
* @asmuo
* @artispxtoeverybody
* @lenfantdesrues
* @dantusepetukas
* @dangun-panirus
* @peleske
* @kyluzemyn
* @henriicus
* @lodova
* @nusibodo
* @rupintojelis
* @kailinispaukstis 
* @netobulo-angelo-uzrasai
* @trecia-valanda-svinta
* @spaceboxingpsycho
* @nieko-nejauciu
* @akkmuo


pridėjau tikrai ne visus, tai būtų nuostabu jei rebloggintumėt ir pridėtumėt daugiau lietuviškam tumbleriui nusipelniusių blogų. vienitnelė sąlygą, kad postintų lietuviškai.

——
liepos 8 atnaujinau

religious trauma Spotify playlist

hello! so a little while ago i got an anon asking me to compile a playlist of RT songs, and i finally finished it! well, i finished it for now, i probably will add more songs to the playlist as i find more good RT songs!

here is a link to the playlist!

also quickly before, this is probably kinda self explanatory but some of the songs might be triggering depending on how sensitive you are to explicit talks abt religious trauma so be careful if that sorta thing is triggering for you

track list will be under the cut (in case you dont have a Spotify account but still wanna listen to some good RT songs)

Keep reading

Mano balsas pritilo, bet kartais, kai šneki vos girdimai, tave išgirsta daugiau žmonių. Mano balsas nusilpo, bet mano mintys kaip niekad ryškios. Jos degina mane kaip kaip siurrealistinis paveikslas. Manęs dažnai klausdavo, ką aš visu šituo noriu pasakyti? Tiesa ta, kad aš niekada neketinau jums nieko pasakyti. Aš buvau jūsų atspindys ir atitinkamai paglostydavau jums galvas arba išvemdavau jūsų mintis. Kai sukilo idėjos, susidėliojo frazės. Matyt, jų susikaupė pakankamai. Kažkas liko atvirais klausimais, kai kurios idėjos virto svariomis išvadomis. Galėjau žengti prieš minią ir nugalėti prieš ją be kovos. Vis dėlto, aš net neatsistojau. Atsargiai padėjau galvą ant stalo. Atpalaidavau žandikaulį, atleidau dantis. Mano tyla kalba šimtu balsų vienu metu.

Apie sprendimus ir nubudimą

Visgi gyvenimas eina kaip per sapną. Aš atsikeliu ir motyvai, kuriuos sapnavau, tęsiasi, galop nebesuprantu, kas yra realybė, o kas - mano vaizduotės vaisius. Apdujęs slenku per gyvenimą, blaškausi ten, kur mane nuneša ir nė kiek nesipriešinu.

Geriu puodelį juodos arbatos ryte, spoksau į judrų rytinį eismą. Man prireikė kelių metų, kad suprasčiau, ką aš darau. Rodos, tik dabar ėmė ryškėti kontūrai nežinomybės, kurioje aš gyvenu. Aš taip nuoširdžiai ir aklai ją neigiau, kad galiausiai skaudančia galva turėjau pripažinti savo pralaimėjimą.

Mokykloje viskas buvo paprasta. Ten yra atsakymai į visus klausimus, netgi testo pabaigoje turi parašyti: „ats.: …” Mokykloje jautiesi protingas, kai pirmas iškeli ranką ir nesiginčiji. Esi linkęs į genialumą, kai skaitai daugiau literatūros nei yra privaloma. Šioje terpėje sukūri iliuziją, kad žinai atsakymus ir į klausimus už mokymosi įstaigos ribų - laisvai gali pakonsultuoti gyvenimiškais klausimais, išklausyti ir patarti, paguosti, pralinksminti ir išjudinti. Susidaro toks įspūdis, kad gyvenimas iki dvyliktos klasės pabaigos yra kažkoks milžiniškas schemų kratinys, net pirma cigaretė ar apsinuodijimas alkoholiu yra savaime suprantama.

Po to mokykla baigiasi. Galvoje vyksta kažkokie cheminiai procesai, sukeliantys begalinį susižavėjimą gyvenimu, neva pagaliau baigėsi dvylika vergovės metų, dabar tai tik nesibaigianti laisvė, nežinomybė ir nuotykis. Šita euforija trunka priklausomai nuo jūsų charakterio - nuo pusmečio iki trijų metų. O paskui ateina suvokimas, kad žaidimas baigėsi. Ir aš net nekalbu apie tai, koks sunkus suaugusiųjų gyvenimas, kad turi dirbti, niekam neturi pinigų, o kuriuos turi, prageri, ne. Savo tetoms ir dėdėms, dirbantiems tą patį darbą  dešimtis metų, šitas pasakas verkit.

Laisvė apnuodija sąmonę. Nėra nė vieno garantuoto atsakymo į tam tikrą klausimą. Juk pinigai, kelio ženklai  yra tik susitarimo reikalas. Kad moterys skutasi kojas, o vyrai neverkia - irgi susitarimas. Per filosofijos kolį tu tiesiog rašai esė apie nieką ir faktiškai dėstytojas net neturi teisės vertinti tave pažymiu, nes tai yra tavo nuomonė. Jeigu žinai atsakymus į visus klausimus, greičiausiai, esi visiškas kvailys, nes nesuvoki savo proto ribotumo. Tai, kad neįveiki net visiško akademinio rekomenduojamos literatūros minimumo, nestebina nė vieno šiuolaikinio dėstytojo. Dar bandai kažką padėti savo draugams, išklausyti, bet tavo galvoje vyksta toks šūdų malūnas, kad nori tiesiog susisproginti vidury Katedros aikštės ir savo likučiais maitinti laukines kates.

Į mano juodą arbatą tiesiai iš mano šnervių ėmė lašėti kraujas. Galva kiek apsvaigo, mašinos už lango pristabdė eismą. Spoksodamas į tą geležies poskonį turintį gėrimą nutariau atleisti sau. Matyt, jau pats laikas susitaikyti su savimi ir atleisti už tai, kad mokykla baigėsi. Su tuo baigėsi ir atsakymai, liko tik teorijos, hipotezės. Jeigu aš padariau neteisingą sprendimą, vieną dieną aš tai suvoksiu ir tada niekas man už tai pažymio nerašys, tegalėsiu pats nuspręsti, ką man daryti toliau.