trunka

workin-them-clockwork-angels  asked:

For a beginning taxidermist what do you think are some good essentials for a beginner's toolkit? Like what knives do you recomment for someone who wants to keep bones and skins? Types of bags to keep around? Anything like that?

Roadkill Collection/Scavenging:

  • Gloves
  • Plastic Bags for small animals (I just save my grocery bags)
  • Heavy duty trash bags for bigger/heavier animals
  • A tarp for your trunk
  • A decent knife set for removing parts of animals
  • Knife sharpener
  • Hedge clippers for cutting tails or feet off
  • A good pair of boots and long pants 
  • A reflective jacket
  • Hand saw

Skinning/Fleshing/Salting: 

  • Plastic apron
  • Scalpel & blades
  • Stop rot
  • Spoon (you can use it to flesh smaller animals)
  • Hand fleshing tool
  • Towels (makes clean up way easier)
  • Salt
  • Gloves!

Tanning:

Bones:

  • Tubaware, can be used for maceration/oxidation/degreasing/whitening
  • Tooth brushes (for scrubbing nature cleaned bones)
  • Rot Pots
  • Steralite/Lock-tite bins for low-smell maceration
  • Tank heaters (for heated maceration)
  • Dish soap
  • Crockpot
  • Hydrogen peroxide
  • Arm length gloves for shifting through large maceration tubs
  • Spade (digging through rot pots)
  • …Gloves…

Wet Preserves:

  • Glass jars
  • Formalin
  • 70% Isopropyl Alcohol
  • Syringes
  • Gloves from glove world

Dry Preserves:

  • Salt/Borax
  • 91% Isopropyl Alcohol 
  • Tubaware
  • Guantes (that’s Spanish, for gloves)

Jackal’s Closet of Vulture Magic:

PHEW, ok long list but that’s pretty much everything that like to have at all times depending on what I’m processing and how I decide to process it c:! The more/better tools and supplies you have the more options you have for salvaging as much of the animals you get as you can ;o;! I also suggest buying things like salt, gloves, and peroxide in bulk since you’ll p much always need thing like that, and pick up items though necessity as you go! I hope this helps c:

Apie sprendimus ir nubudimą

Visgi gyvenimas eina kaip per sapną. Aš atsikeliu ir motyvai, kuriuos sapnavau, tęsiasi, galop nebesuprantu, kas yra realybė, o kas - mano vaizduotės vaisius. Apdujęs slenku per gyvenimą, blaškausi ten, kur mane nuneša ir nė kiek nesipriešinu.

Geriu puodelį juodos arbatos ryte, spoksau į judrų rytinį eismą. Man prireikė kelių metų, kad suprasčiau, ką aš darau. Rodos, tik dabar ėmė ryškėti kontūrai nežinomybės, kurioje aš gyvenu. Aš taip nuoširdžiai ir aklai ją neigiau, kad galiausiai skaudančia galva turėjau pripažinti savo pralaimėjimą.

Mokykloje viskas buvo paprasta. Ten yra atsakymai į visus klausimus, netgi testo pabaigoje turi parašyti: „ats.: …” Mokykloje jautiesi protingas, kai pirmas iškeli ranką ir nesiginčiji. Esi linkęs į genialumą, kai skaitai daugiau literatūros nei yra privaloma. Šioje terpėje sukūri iliuziją, kad žinai atsakymus ir į klausimus už mokymosi įstaigos ribų - laisvai gali pakonsultuoti gyvenimiškais klausimais, išklausyti ir patarti, paguosti, pralinksminti ir išjudinti. Susidaro toks įspūdis, kad gyvenimas iki dvyliktos klasės pabaigos yra kažkoks milžiniškas schemų kratinys, net pirma cigaretė ar apsinuodijimas alkoholiu yra savaime suprantama.

Po to mokykla baigiasi. Galvoje vyksta kažkokie cheminiai procesai, sukeliantys begalinį susižavėjimą gyvenimu, neva pagaliau baigėsi dvylika vergovės metų, dabar tai tik nesibaigianti laisvė, nežinomybė ir nuotykis. Šita euforija trunka priklausomai nuo jūsų charakterio - nuo pusmečio iki trijų metų. O paskui ateina suvokimas, kad žaidimas baigėsi. Ir aš net nekalbu apie tai, koks sunkus suaugusiųjų gyvenimas, kad turi dirbti, niekam neturi pinigų, o kuriuos turi, prageri, ne. Savo tetoms ir dėdėms, dirbantiems tą patį darbą  dešimtis metų, šitas pasakas verkit.

Laisvė apnuodija sąmonę. Nėra nė vieno garantuoto atsakymo į tam tikrą klausimą. Juk pinigai, kelio ženklai  yra tik susitarimo reikalas. Kad moterys skutasi kojas, o vyrai neverkia - irgi susitarimas. Per filosofijos kolį tu tiesiog rašai esė apie nieką ir faktiškai dėstytojas net neturi teisės vertinti tave pažymiu, nes tai yra tavo nuomonė. Jeigu žinai atsakymus į visus klausimus, greičiausiai, esi visiškas kvailys, nes nesuvoki savo proto ribotumo. Tai, kad neįveiki net visiško akademinio rekomenduojamos literatūros minimumo, nestebina nė vieno šiuolaikinio dėstytojo. Dar bandai kažką padėti savo draugams, išklausyti, bet tavo galvoje vyksta toks šūdų malūnas, kad nori tiesiog susisproginti vidury Katedros aikštės ir savo likučiais maitinti laukines kates.

Į mano juodą arbatą tiesiai iš mano šnervių ėmė lašėti kraujas. Galva kiek apsvaigo, mašinos už lango pristabdė eismą. Spoksodamas į tą geležies poskonį turintį gėrimą nutariau atleisti sau. Matyt, jau pats laikas susitaikyti su savimi ir atleisti už tai, kad mokykla baigėsi. Su tuo baigėsi ir atsakymai, liko tik teorijos, hipotezės. Jeigu aš padariau neteisingą sprendimą, vieną dieną aš tai suvoksiu ir tada niekas man už tai pažymio nerašys, tegalėsiu pats nuspręsti, ką man daryti toliau.

Žinot, vis dažniau žmonės klausia apie meilę. Ar ji trunka amžinai, o gal vis dėl to, ji trumpa? Man pačiai kyla vis daugiau abejonių. Vienu metu atrodo, po galais ji amžina, o kitu - išblės ir nieko neliks. Santykiai yra juodas darbas. Ypač blogai, jog dirba tik vienas. Tada tokie santykiai tušti ir beverčiai. Į viską žvelgiant, susidaro vaizdas, jog viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Juk yra senučiukų, kurie be galo myli savo antrą pusę, nors vos bepaeiną. O yra ir žmonių, kurie praėjus 5 metams skiriasi, nors pradžioje sakė, jog truks meilė amžinai. Kielvienas turi rasti žmogų ir kartu su juo dirbti, tada ir bus meilė iki mirties.
—  179/365 apmąstymai
Apie rokenholį

Diena po koncerto žiūriu savo FB sieną. Ji pilna nuotraukų, pasisakymų „Laisvė rokenrolui” koncerto tema. Daug kas pasipiktinę, kad koncerto esmė yra pasirinkimo laisvė, o ne neribotas alkoholio vartojimas. Kad amžiaus cenzas neišpręs didžiosios problemos; paraleliai primena visą žinomą statistiką, kad mes ar tai jau pirmi, ar arti pirmos vietos suvartojamo alkoholio kiekio vienam žmogui pozicijoje. Dalis užsiplieskė, kad gėrė anksčiau, gers ir dabar. Daug kas prisiminė, kas yra demokratija, pasirinkimo laisvė, vėlgi paminėti, kokie kvaili politikai, kad renkasi tokią taktiką.
Ar tikrai?
Pasirinkimo laisvę mylintis pilietis - jauno amžiaus (kokių 18-30kelių metų) vidutinės klasės lietuvis, dauguma jų, aišku, iš didžiųjų miestų. Žodžiu, vietiniai hipsteriai. Jie gali sau leisti lauke Čiliake išgerti to šūdino Švyturio alaus, nuvaryti penktadienį į barą ar klubasiką ir netyčia ištaškyti trečdalį atlyginimo ant kokteilių sau arba katytėms (čia jau priklauso nuo jo moralės ir etikos, xz žodžiu) ir po to mėnesį apie tai pasakoti kursiokams arba bendradarbiams (nes jis siekia aukštojo arba aukštesniojo išsilavinimo arba bent jau turi darbą. Nu arba laisvai samdomas debesis). Jie aktyviai diskutuoja socialinėmis temomis internetuose: feminizmas, homoseksualumas, žolės dekriminalizavimas (net nebesvaikit apie legalizavimą), veganai, alkoholis… Nepamiršta politikos vedlių pasisakymų ir pasiūlymų, kaip tautiniai kostiumai, šimtas vienas draudimas, na, patys žinot. Visą aršią diskusiją užviria garsūs žurnalistai, ryškesni Lietuvos veidai, visokie gritėnai, užpakalniai, šurajevai, ambrazevičiai ir t.t. ir pan. Kelias savaites trunka tuščios diskusijos apie nieką, sukeliamas varganas piketas, nešvarus koncertas (ta prasme, o kas gi, manot, iniciavo tą „rokenrolo” koncertą?) Ir to pasekoje įvyksta kas?
Pastebėjote, kad nuo pat naujojo seimo gyvavimo pradžios mums yra mėtomi tokie saldainiukai, už kurių griebiamės, nors iš tikro visuomenei reikia normalaus maisto? Kas kelias savaites (žurnalistikos taisyklė - skandalas trunka apie dvi savaites) išnyra naujas, visiškai jokio loginio paaiškinimo neturintis įstatymo siūlymas ar iniciatyva, ant kurios banda užgriūva visi aktyvieji hipsteriai ir žurnalistai, mosuoja rankom ir tranko klaviatūra, bandydami įrodyti savo poziciją Lukučiui iš Riešės su netikra profilio nuotrauka. Pastebėjote, kad taip ne tik, kad nesisprendžia jokios problemos, jos net nėra paliečiamos? Mes neturime jokio sąmoningumo, tik rėkiame vienas per kitą savo nuomones glostydami savimeilę, kai užsidirbame kelis laikus.
Kaip išspręsti alkoholizmo problemą? Investuoti į periferiją. Kurti naujas darbo vietas. Mokėti bedarbiams didesnes kompensacijas, dėl kurių darbdaviai būtų suinteresuoti kurti kokybiškas darbo sąlygas. Nustoti tyčiotis iš švietimo, sukurti patogias darbo sąlygas mokytojams, kurti tolerantiškos, saugios valstybės įvaizdį tiek užsienyje, tiek šalies viduje, bendradarbiauti su kitomis valstybemis, vykdyti socialines iniciatyvas. Ar ką nors iš šios serijos darys? Ne. Niekam nerūpi šita valstybė, ypač jos politikams, niekam nerūpi ilgalaikiai sprendimo būdai, nes jie neužtarnaus greitos karjeros ir pinigų. Niekam nerūpi visuomenės gerovė, nes žmonės neturi tiek empatijos ir juolab neturi atjautos, kai nežino, kas yra gyvenimas ant skurdo ribos, bandymas išlaikyti krūvą vaikų, kurie gimė vien dėl to, kad nebuvo pinigų abortui…
Kaip susitvarkyti su alkoholizmo problema (šitas toks tiesmukesnis)? Nustokit galvot sau atmazus ir patys nachui gert meskit pradžiai, kiekvienam debilui aišku, kad čia yra vienas iš depresantų, nesvarbu, ar kasdien geri, ar tik savaitgaliais. Išmokit knygas skaityt, su žmonėm bendraut ar dviračiais važinėt, dėl Budos meilės.
Šita valstybė pasiuntė save nachui ir pūva iš vidaus. O mes aktyviai esame to dalis. Ir aš jau nieko nebelinkiu šitai visuomenei. Tik prisėdu ant aukščiausios kalvos, išsitraukiu užkandžius ir stebiu, kaip ji dega.