tai jums

AR TIESIOG GALIT IMTI IR PRADĖTI KLAUSYTIS ŽMONIŲ?? T I E S I O G. paaukokit tas dvi minutėles, tas dvi menkutes minutėles, kurias, tikriausiai, būtumėt praskrolinę feisbuke, ir išgirsti tai, kas kitam svarbu. gaunat tokią nepaprastą progą pasimokyti iš svetimų istorijų, patirti svetimas istorijas, išgyventi svetimas istorijas. JUMIS PASITIKI, NOOB. jums atsiveria, pasakoja, nori su jumis dalintis makaulės dalykėliais. a jaučiat, ant kiek dovanėlė, m?
nu bet kur tau, geriau renkatės veplenti apie tai, kaip vakar bulvių košę virėt, palikdami vargšą ausų ištempelį pravira burna, taip ir nespėjusį pagimdyti balsės “a”. ir pasakojat, ir pasakojat, ir pasakojat apie tą savo bulvių košę. ir vis dar pasakojat. ir žmogų bauginat, gūžiasi vargšelis, greitai gal visai nebešnekės. kodėl? todėl, kad ta jūsų suknista bulvių košė. galbūt galvoj irgi tėra tiek, kiek istorijoj? BULVIŲ KOŠĖ :)
pabandykit būti tais žmonėm, kurie ragina užbaigti istorijas, kai niekas nebesiklauso. svetimuose pasakojimuose tokių žydinčių pievų atrast gali, kad susvaigs galva ir gal net dribtelsi kur apsigliūčinęs nuo spalvų spalvelių. bet būkit tais žmonėm tik tiems, kurie, tikit, kad būtų ir jums tais žmonėm, nes kitaip nudegsit ir pasvilsit, ir jausitės švaistantys save, ir dar pasaulis sugrius penkiolika kartų. man taip buvo ir norėjosi sulysti į šiukšliadėžę. gerai, kad ūgio nemažo.