tai jums

“Jeigu jums pasiseks, jūs liksite vieni. Visiškai vieni, kai nieko nebus šalia. Ir tada jums teks rasti atramą savyje.
Jeigu jums pasiseks ir tai bus tinkamas laikas, gyvenimas trinktels taip, kad jūs suskiltumėte lyg riešutas. Taip jūs atrasite savo šerdį.
Jeigu jums pasiseks ir bus tinkamas laikas, jums skaudės. Skaudės taip, kad atrodys, jog mirštate. Tai jums padės viduje atgimti.
Jeigu jums pasiseks, jūs verksite. Ir tų ašarų niekas negalės sustabdyti. Taip jūs išsilaisvinsite ir pradėsite gyventi iš tikrųjų.
Jeigu jums pasiseks, jūs būsite pažeidžiami ir atviri prieš kitus žmones. Ir niekaip negalėsite to paslėpti. Ir tada jūs suprasite, kas su jumis, o kas – ne.
Jeigu jums pasiseks, jūs nežinosite atsakymų į kai kuriuos klausimus. Ir tada jums teks savarankiškai kažką sukurti.
Jeigu jums pasiseks, jūs nusivilsite žmonėmis, idėjomis, mokytojais ir geraisiais stebukladariais. Ir išgyvenę tai, jūs pamatysite realų pasaulį.
Jeigu jums pasiseks ir bus tinkamas laikas, jūs neturėsite su kuo pasitarti. Nebus visiškai nieko. Ir tada jūs atrasite vidinį kompasą.
Jeigu jums pasiseks ir bus tinkamas laikas, jums bus nepakeliama taip stipriai, kad teks su tuo kažką daryti arba tiesiog atsipalaiduoti ir leisti kažką daryti pasauliui.
Jeigu jums pasiseks, jūs prarasite, apsigausite, jus išduos ir jūs jausitės beveik palūžę. Ir tas “beveik” paliks įspaudą jūsų veide išminties raukšlėmis. Ir ta patirtis pasiliks su jumis visą gyvenimą.
Jeigu jums pasiseks, jūs nebeturėsite pinigų. Ir tada teks pradėti realius santykius su žmonėmis, kuriems anksčiau buvo lengviau sumokėti.
Jeigu jums pasiseks, jūs turėsite labai daug pinigų. Ir jūs pasieksite nusivylimo gelmes, kai išsisklaidys iliuzija, kad juose yra laimė.
Jeigu jums pasiseks, jus mylės ne visi. Ir teks susiderinti vidinę vertybių sistemą. O noras patikti visiems paliks jūsų kūną.
Jeigu jums pasiseks, kažkas iš artimųjų nusisuks nuo jūsų. Ir jūs sužinosite laimės akimirkų vertę.
Jeigu jums pasiseks, jūs akis į akį susidursite su mylimaisiais. Ir bus dvi tiesos. Jų ir jūsų. Ir jūs pajausite skambančią erdvę tarp atskirų visatų.
Jeigu jums pasiseks, jums pavyks visa tai išgyventi. Ir atrasti būdą sukurti save iš naujo. Išjausti vidinę alchemiją, kuri skausmą paverčia grožiu. Pyktį – susitaikymu. Baimę – pasiekimais. O džiaugsmą – įkvepiančiu pavyzdžiu. Kuri išvalys iš sielos kaltę ir gėdą, lyg kiemsargis iššluoja kieme senas šiukšles. O randus paverčia durimis.”

A. Datešidze

AR TIESIOG GALIT IMTI IR PRADĖTI KLAUSYTIS ŽMONIŲ?? T I E S I O G. paaukokit tas dvi minutėles, tas dvi menkutes minutėles, kurias, tikriausiai, būtumėt praskrolinę feisbuke, ir išgirsti tai, kas kitam svarbu. gaunat tokią nepaprastą progą pasimokyti iš svetimų istorijų, patirti svetimas istorijas, išgyventi svetimas istorijas. JUMIS PASITIKI, NOOB. jums atsiveria, pasakoja, nori su jumis dalintis makaulės dalykėliais. a jaučiat, ant kiek dovanėlė, m?
nu bet kur tau, geriau renkatės veplenti apie tai, kaip vakar bulvių košę virėt, palikdami vargšą ausų ištempelį pravira burna, taip ir nespėjusį pagimdyti balsės “a”. ir pasakojat, ir pasakojat, ir pasakojat apie tą savo bulvių košę. ir vis dar pasakojat. ir žmogų bauginat, gūžiasi vargšelis, greitai gal visai nebešnekės. kodėl? todėl, kad ta jūsų suknista bulvių košė. galbūt galvoj irgi tėra tiek, kiek istorijoj? BULVIŲ KOŠĖ :)
pabandykit būti tais žmonėm, kurie ragina užbaigti istorijas, kai niekas nebesiklauso. svetimuose pasakojimuose tokių žydinčių pievų atrast gali, kad susvaigs galva ir gal net dribtelsi kur apsigliūčinęs nuo spalvų spalvelių. bet būkit tais žmonėm tik tiems, kurie, tikit, kad būtų ir jums tais žmonėm, nes kitaip nudegsit ir pasvilsit, ir jausitės švaistantys save, ir dar pasaulis sugrius penkiolika kartų. man taip buvo ir norėjosi sulysti į šiukšliadėžę. gerai, kad ūgio nemažo.