nedek

užžiebus žvakę kartą
ir užpūtus josios liepsną
atseit: “palauk, nereikia jūsų.
nedek, mes uždegsime tave vėliau.”
jau gali būti per vėlu..
jau sudegė jos vidurys,
nesudegė kraštuos.
neįsigilinom, mielieji ponai
pakapstėm vidury, sudraskėm
ir gana.
pa bai ga.
dar kartą uždegta
ji šviečia blausiai
dagtis sudegus ir vaškas
tik aplinkui ją
o, rodės, parako dar turi
juk vaško šonuos dar yra
bet sudegė šerdis
ji nebedegs daugiau
jau šitaip ryškiai
nešvies sava kaitria liepsna
nebegalės ji būti mums šviesa