laukai

Traukiniui riedant, pranešinėjau apie viską, ką mačiau pro langą. Apie Nemuną, dideles bažnyčias, pastatus, net medžius, kuriuos pravažiuodavome. Žmonės verkė. Lietuva dar niekad neatrodė tokia graži. Laukai birželio mėnesį margavo nusėti ryškiaspalvių gėlių. O mes dundėjom pro šalį, sukišti į vagoną su užrašu “vagys ir prostitutės”.
—  Ruta Sepetys, Tarp pilkų debesų